Pamenate kai su mama per BTV žiūrėdavote romantinius Rozamunde Pilčer filmus? Tokio tipo kine privalėdavo būti vienas arba visi šie emelentai:
- Jachta;
- Bičas nešiojantis rankovėmis per pečius užrištą megztinį;
- Blogietis, siekiantis pagrindinės herojės tik dėl jos močiutės palikimo;
- Bent dvidešimt minučių viso filmo laiko du personažai privalo būti susiglaudę kaktom.
Jei šis filmas būtų šukuosena, tai būtų tokia trumpa, „mamiška” su pašiauštu pakaušiu, o su ja ateitų nemokama vyno taurė ir laisvi balti marškiniai, pasivaikščiojimams prie jūros.
Filmas yra aiškiai skirtas ne man, tačiau yra kompetentingai pagamintas. Visą laiką, kurį būčiau skyręs lieti tulžį ant prastesnės juostos, čia panaudojau paaiškinti, kodėl šis filmas yra strukturuotas taip pat kaip „Air Bud” (jo, tas kur šuo žaidžia kašį).